muzikinis spektaklis vaikams

Smaragdo miesto burtininkas

Lymano Franko Baumo pasakos
„Ozo šalies burtininkas“ motyvais

Ši istorija prasidėjo tuomet, kai vienai mažai mergaitei vardu Doroti viskas nusibodo: ir namai, ir knygos, ir netgi žaislai. Tuomet didžiulė audra, sukelta piktosios burtininkės Gingemos, nuskraidino mergaitę iš gimtojo Kanzaso į tolimą, paslaptingą ir nepažįstamą šalį.
Bet stebuklingoj knygoj parašyta: „Mažąją mergaitę, kurią į Stebuklų šalį atnešė uraganas, namo sugrąžins Didysis Smaragdo miesto burtininkas, jeigu ji išpildys trijų būtybių karščiausius troškimus.”

O į Smaragdo miestą vedė vingiuotas Geltonų Plytų kelias, kupinas įvairiausių netikėtumų ir pavojų... Tačiau nevalia pabūgti, - juk „...svarbu labai norėti, pasistengt ir tikėt.“

Vaidino

Ilona Balsytė / Viola Klimčiauskaitė / Dalia Mikoliūnaitė, Darius Auželis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Robertas Aleksaitis / Dalius Skamarakas

Spektaklį režisavo Aidas Giniotis
Scenografiją ir kostiumus kūrė Ramunė Skrebūnaitė
Muziką kūrė Aidas Giniotis, Andrius Kulikauskas

Žiūrovai – vaikai nuo 6 metų ir vyresni
Spektaklio trukmė – 85 minutės (su viena pertrauka)

Premjera – 1992 m. gegužės 3 d.
Paskutinį kartą suvaidinta – 2003 m. kovo 27 d.

Spauda apie spektaklį:

„Spektaklį tyliai pradeda Pasakotojas, dainuodamas apie šalį, kur miega žaislai, kur seneliai jauni, o tėvai kaip vaikai. „Nebuvau aš tenai, - atsidūsta Pasakotojas, - bet yra ta šalis…“ Po ją ir pakviečia keliauti aktoriai, sekdami pasaką apie mažąją mergaitę Doroti, stebuklingoje šalyje sutikusią Šiaudinę kaliausę, Geležinį medkirtį, Bailųjį liūtą.“

“Ši pasaka labai lyriška ir graži. Kol vaikai linksminasi, stebėdami Šiaudinės kaliausės pokštus ir Bailiojo liūto krūpčiojimus, tėvai paslapčiomis tyliai atsidūsta, nes „Smaragdo miesto burtininkas“ primena laikus, kai tikėjai stebuklais ir tuo, kad žaislai viską supranta ir viską girdi. Vaikai tuo tarpu stebi, kaip pasiseks Kaliausei įgyti proto, Liūtui – drąsos, o Medkirčiui – širdį. Pasirodo, tam visai nereikia Smaragdo miesto burtininko. „Svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose“, - su tuo sutinka ir jis pats, prisipažindamas, kad tėra „Didysis ir Baisusis Smaragdo miesto apgavikas“.
Kaip ir kitos pasakos, ši taip pat baigiasi laimingai. Piktoji burtininkė Gingema nugalėta, Doroti grįžta atgal į gimtąjį Kanzasą, o ją lydėję Liūtas, Medkirtys ir Kaliausė dėkoja, kad ji davė jiems tai, kas „gražiausia ir brangiausia pasaulyje – draugystę“.“