4 paveikslų, 3 epeisodijų par-rock-opera su prologu, epilogu bei bisu

Daktaras Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai

(A.L.Webberio „Jesus Christ Superstar“ kreiva versija)

Paskirtis

Net ir šiandien niekas tvirtai nežino, kodėl vaidinama ši opera. Niekas taip ir neišsiaiškino, apie ką nutyli kūrėjai. Kur prasideda ir baigiasi teatras? Kur driekiasi meilės ir neapykantos riba? Aišku viena – žiūrovas niekada neliūdi ir susiranda savo nebylųjį esė. Suvokdamas savo beviltiškas pastangas žemėje, jis netikėtai priartėja prie žmogaus menkumo suvokimo, kuris iškyla visa savo didybe, suteikdamas trapiai individo egzistencijai skaidraus didingumo. Bet tai tik filosofinės klišės, o scenoje kvepia prakaitu. Su tuo ir sveikinam. O ­„Dr. Stasys“ visada, tarsi Feniksas iš pelenų, atgimdavo ne sykį.

Iš Keistuolių teatro istorijos

Tai niekada nebuvo spektaklis. Mums visada tai primindavo šventę, kuriai ruoštis pradėjom 1986 metais, kai artėjo kovo 27-oji, Tarptautinė teatro diena. Tada paropera (priešdėlis „par„ nurodo parodijinę kūrinio kilmę) „Dr. Stasys“ tris kartus buvo parodyta Mokomajame teatre. Įkvėpti Lietuvos teatrų muzikinių pastatymų, joje vaidino tuometiniai studentai, kurių dalį ir šiandien matome scenoje.

Susikūrus Keistuolių teatrui, 1991 metais mėginta studentišką „kopūstniką“ apvilkti profesionalaus spektaklio rūbais. Praplėstas libretas, sukurta scenografija, suburta aktorių trupė, įrašant muziką talkino solidžių muzikantų grupė. Premjera buvo numatyta sausio 29 dieną. Tačiau sausio 11-ąją Spaudos rūmuose ir Keistuolių teatro patalpose „įsikūrė“ desantininkai. Po to sekę laikai buvo per sunkūs tokiam stambiam užmojui.

1998 metais, artėjant Teatro dienos šventei „Zenonas ’98“, Keistuoliai prisiminė seną svajonę. Tai, kas atrodė nebeįmanoma, atgimė ir papuošė Teatro dienos fiestą.

1999 metais, Keistuolių teatras šventė 10-ies metų jubiliejų. Teatro darbų retrospektyvoje, kurią sudarė beveik visi vaidinti spektakliai, kaip šventinio repertuaro pavyzdys, atgimė ir „Dr. Stasys“. Kaip šventinis kliedesys, kaip parodijų kratinys, kaip nuogo entuziazmo, begėdiškai nudistuojančio aprėdyto pragmatizmo fone, pavyzdys.

Atlikėjai:

Dr. Aiskauda Stasys – Aidas Giniotis
Šuo S. Avas – Dalius Skamarakas
Papūga Karuda – Ilona Balsytė
Krokodilas Kairys – Aurimas Meliešius
Barmalėjus – Sigutis Jačėnas
I plėšikas – Vytautas Rašimas
II plėšikas – Darius Auželis
Pilotas – Andrius Kaniava
Įvairusis – Vaidotas Žitkus
Čiči Beždžionaitė – Agnė Sunklodaitė
Beždžionaitė Maksi – Aldona Vilutytė
Beždžionaitė Midi – Viola Klimčiauskaitė
Beždžionaitė FIFA – Inga Petrauskaitė
Beždžionaitė Fri – Joana Čižauskaitė
Bež Džionas – Mindaugas Lungis
Bež Džiordžas – Irmantas Bačelis
Bež Džeimsas – Jonas Radzevičius
Vedėjas – Robertas Aleksaitis / Darius Meškauskas
Tėvo balsas – Jonas Radzevičius

Muzikantai:
Andrius Kulikauskas (klavišiniai);
Kęstutis Gascevičius (mušamieji);
Gintautas Šulinskas (gitaros).

Premjera – (1986-03-27) 1997 m. kovo 28 d.
Paskutinį kartą rodytas – 2005 m. kovo 28 d.