1994 metus drąsiai galima vadinti "Tamangų" metais. Tai metai, kai visa teatro kūrybinė potencija, visos metų finansinės pajamos pastatomos ant kortos - TV filmo. Antrąsyk Keistuoliai ryžtasi rizikingam projektui - bendrai Lietuvos TV ir Keistuolių teatro gamybai. Prabėgus penkiems metams, šiandien, nebus galima atsakyti, ar buvo verta viską statyti ant tokios kortos, nes jei nebus lemta iki galo žaisti žaidime, taip ir liks neaišku, kas slėpėsi po ja, - tūzas ar dviakė? Nes Lietuvos televizija transliuos šį filmą tik vieną sykį, nepatogiu ir neprieinamu laiku to filmo orientaciniam žiūrovui - jaunimui. Iki 1999 metų jis, kaip ir daugelis filmų sovietmečiu, pragulės televizijos videotekos lentynose, visų užmirštas, niekam nereikalingas. Ir Keistuolių teatro prašymai jį vėl parodyti, kaip tas šuns balsas, dangaus nepasieks.

O 1994 - ieji nedelsia praskristi virš Keistuolių lizdo. Metų gale, tarsi pabudus, paskubomis statomas spektaklis vaikams "Peliuko Miko smagumai". Čia teatrui talkina sena pažįstama iš "Aukštyn kojom" laikų, trečiaisiais metais teatre vaidinusi TV režisierė Neringa Čereškevičienė.
Dėl žaismingų pačios Neringos kurtų dainelių, linksmai improvizuojamų Sigito Gedos tekstų ir lengvai prieinamos spektaklio formos, tiek fabulos, tiek vaidinimo prasme, "Peliuko Miko smagumai" bus ypač mėgiami pačių mažiausių teatro lankytojų.