1993 - ieji. Lietuvos televizija parodo penkių dalių pasaką vaikams "Geltonų plytų kelias". Tai sutampa su teatro gimtadienio švente. Pailsėję po švenčių, Keistuoliai sėda planuoti ateities. Pradedamas statyti spektaklis "Jonas Kareivis", į kurio repeticijas pakviečiami aktoriai Dainius Svobonas ir Adrija Čepaitė iš Kauno dramos teatro. Įvertinus darbų apimtis, matyti, kad krūvis minimaliai teatro grupei per didelis. Taip gimsta direktoriaus H. Mackevičiaus ir pedagoginę patirtį turinčių R.Vikšraičio bei A.Giniočio planas, numatantis kurti Keistuolių teatro studiją. Suformavus būsimųjų teatro aktorių paruošimo koncepciją, nusprendžiama kreiptis į Vilniaus universitetą dėl aukštojo mokslo statuso įforminimo. Taip gimsta Keistuolių teatro ir Vilniaus universiteto sutartis dėl aktorių - filologų kurso ruošimo. Kurso vadove mielai sutinka būti Jaunimo teatro aktorė, Keistuolių mokytojos profesorės I.Vaišytės mokinė Nijolė Gelžinytė, kuri vėliau patikės savo mokiniams ilgalaikės patirties paslaptis, žinias, mokys degti tikėjimu ir meile teatrui, taps nepakeičiamu pavyzdžiu scenoje.
Vasarą įvyksta stojamieji egzaminai, kurie sutraukia daugiau norinčių tapti aktoriais, nei šalia vykstantis priėmimas į tą pačią specialybę Muzikos akademijoje. Į Keistuolių teatro kursą priimama devyniolika jaunuolių, iš kurių šešiolika po keturių mokslo metų baigs Vilniaus universitetą, trylika liks dirbti teatre, o teatro dešimtmetį jame sutiks jau jubiliejinis dešimtukas. Kitų pasitraukimą sąlygos jų pačių apsisprendimas, nes kurso dėstytojų nuostata nuo pat mokslo metų pradžios bus studento skatinimas mąstyti ir tobulėti pačiam, o ne versti jį dirbti, grąsinant išmetimu. Rudenį būsimieji aktoriai eina į Universitetą klausyti filologijos mokslų paskaitų, kurias skaitys tokie šulai, kaip M.Martinaitis, G.Bartkus, A.Vidžiūnas, A.Jovaišas, K.Urba; teatro istorijos kursų, kuriuos dėstys garbūs Lietuvos teatro kritikai ir istorikai: A.Girdzijauskaitė, I.Aleksaitė, R.Marcinkevičiūtė, A.Guobys, V.Gedgaudas. O vakarais Keistuolių teatre dirbs su teatro praktikais, aktoriaus meistriškumo pagrindų specialistais: N.Gelžinyte, A.Giniočiu, R.Vikšraičiu, O.Ditkovskiu, A.Žebrausku, V.Grabštaite, R.Paliukaityte, J.Katakinu, V.Sasnausku, R.Pranckevičiūte, A.Adomaityte ir kitais.

Nuo šiol Keistuoliai juokais dalijami į "jaunuosius" ir "nusipelniusius", privačiame pokalbyje vadinamus "senukais". Pastarieji rugsėjo 22 dieną rodo premjerą - muzikinį spektaklį pagal lietuvių ir nelietuvių liaudies pasakas ir sakmes "Jonas Kareivis". Tai spektaklis, stipriai praaugęs vaikiško spektaklio ribas, vėliau atnešiantis pirmąjį pripažinimą kritikų tarpe, atversiąs vartus gastrolėms po Europą, sulauksiąs pakvietimų į festivalius ir įteisinsiąs Keistuolių teatrą kaip lygų tarp lygių profesionaliųjų Lietuvos teatrų tarpe. Jausdami neišnaudotų kūrybinių galių rezervą ir nenorėdami apsiriboti vien jaunųjų Lietuvos teatro žiūrovų ugdymo misija, Keistuoliai ieško naujų formų ir priėjimo kelių prie kitokios teatro publikos, visų pirma - jaunimo. Taip gimsta muzikinė - satyrinė TV laida "Pulkininko Haroldo praradimų klubas", kurioje parodijuojama tuo metu televizijoms būdinga pseudointelektuali "kalbančių galvų" atmosfera, kuri, kaip įprasta Keistuolių kūryboje, atmiežiama gerai atliktų muzikinių kūrinių ir sveikos autoironijos doze. Laidoje veikia jau pažįstami personažai iš Intymios vyrų trupės "Erelis", veda vakaro vedėja, vaidinama I.Balsytės, režisuoja V.Lekavičius, jau pažįstantis teatro braižą nuo bedradarbiavimo kuriant filmą "500 gramų vandens" laikų. Jis bendradarbiaus ir toliau, kai Keistuoliai imsis didžiausio savo užmojo televizijoje - penkių serijų video filmo "Tamangai" statymo. Jis bus ne tik trijų minėtų filmų režisieriumi, bet ir scenarijaus bendraautoriumi, drauge su A.Giniočiu ir A.Kaniava.